1) ANGLŲ IR VIETINĖS KALBOS MOKĖJIMAS
2) INDIJOS ISTORIJA SU BRITŲ IMPERIJA
3) INDIJOS KINO ISTORIJA
4) SIUVIMAS
5) INDIŠKAS MAISTAS
6) ŠVENTĖS
7) DEIVĖS IR DIEVAI
1) ANGLŲ IR VIETINĖS KALBOS MOKĖJIMAS
Filmai Indijos liaudžiai yra ir pramoga, ir švietimas.
Indai mintinai mokosi mėgstamus dialogus, dainas bei šokius, ieško filmuose įkvėpimo ir paguodos, cituoja filmuose girdėtas frazes bei kopijuoja aktorių rengimosi stilių.
Kiekvienas Bolivudo filmas - tai įspūdingas miuziklas su septyniomis ar aštuoniomis dainomis bei šokiais.
2) INDIJOS ISTORIJA SU BRITŲ IMPERIJA
3) INDIJOS KINO ISTORIJA
4) SIUVIMAS
5) INDIŠKAS MAISTAS
6) ŠVENTĖS
7) DEIVĖS IR DIEVAI
1) ANGLŲ IR VIETINĖS KALBOS MOKĖJIMAS
Anglų kalba yra valstybinė Indijos kalba ir yra naudojama visur - kasdieninėse situacijose, mokyklose ir ofisuose.
 |
| Gandžifa korta su Urdu abėcėle, atspausdinta Čitrašalos spausdykoje Punėje (nuotrauka iš http://www.wopc.co.uk/) |
Jeigu nemokėsite anglų kalbos, bus sunku suprasti vietinius ir būti suprastiems.
Indijos mokyklose kitos mokomos kalbos yra: prancūzų, ispanų, vokiečių ir japonų.
Rusų kalba
Buvau nustebusi, kai keletas sutiktų gydytojų laisvai kalbėjo rusiškai.
Mūsų kaimynai - gydytojų pora studijavo mediciną Maskvoje ir abu kalba rusiškai.
Prieš kelis mėnesius lankiausi vietinėje ligoninėje, kur budintis gydytojas kalbėjo rusiškai.
Japonų kalba
Dėl daugybės japonų kompanijų ir gamyklų Indijoje, japonų kalba darosi vis populeresnė. Kai kurios vidurinės mokyklos (DPS, Delhi Public School - Delio viešoji mokykla) moko japonų kalbą penktos klasės moksleivius kaip antrąją užsienio kalbą.
Indijoje yra daugybė Tojotos, Hondos ir Mitsubiši auto dalių gamyklų, kur vietiniai darbuotojai yra mokomi japonų kalbos. Japonų kalbos mokėjimas gali eiliniam darbuotojui užtikrinti aukštesnius postus šiose kompanijose ar netgi - darbą Japonijoje.
Prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbos
Yra populiarios antrosios užsienio kalbos mokomos vidurinėse mokyklose.
Vietinė kalba
Indijoje yra 1652 vietinių kalbų, iš kurių 150 kalboma didesnių gyventojų grupių. 22 yra oficialios kalbos.
Vietinės kalbos mokėjimas atvers duris į vietinę kultūrą, filmus bei muziką.
Vietinėmis kalbomis jūs galėsite pasikalbėti su rikšos vairuotojais, tarnaitėmis, daržovių prekeiviais, kaimo žmonėmis ir sužinoti apie gyvenimą Indijoje iš vietinių lūpų.
2) INDIJOS ISTORIJA SU BRITŲ IMPERIJA
Tam, kad galėtumėme geriau suprasti taip, kaip žmonės mąsto, iš kur atėjo vieni ar kiti papročiai ir nacionaliniai kompleksai, turėtume išmokti nors truputį istorijos.
Daugelyje filmų ir pasakojimų, indai dažnai kalbės apie istorija su:
1) Mogolų Imperija (kuri įtakojo Indiją visais persiškais islamiškais būdais);
2) Britų Imperija
3) INDIJOS KINO ISTORIJA
Bolivudas turi šimtinę istoriją Indijoje. Pirmasis tylus filmas hindi kalboje ( režisieriaus Dadasahėbo Phalkės "Radža Hariščandra" ) buvo išleistas 1913 - aisias metais Bombėjuje.
Indijoje Bolivudas vaidina labai svarbią rolę.
Šalyje, kurioje raštingumo lygis 1911-aisiais buvo tik 6% (dabar 74.04%) filmai buvo vienintelis švietimo šaltinis.
Indiško filmo temos dažnai sukdavosi apie:
1) įvairius socialinius sunkumus (kastos sistema ir klasės nelygybė);
2) gyvenimas sudėtingoje šeimos hierarchijoje (gyvenimas viename name su uošviais, svainėm, svainiais ir jų vaikais);
3) moters padėtis Indijos visuomenėje;
4) įvairias istorines ir mitologines temas iš šventųjų raštų bei Mogolų imperijos istorijas;
5) moraliniai filmai apie tai kas yra gera ir bloga (pvz.: vogti yra blogai, nepadėti giminaičiams yra blogai, žeminti moteris yra blogai);
6) religinių skirtumų temos (15% arba 180 milijonų Indijos gyventojų yra musulmonai ir religinė įtampa visdar yra jaučiama).
Bolivudas, kuris yra Bombėjuje (nuo 1995 metų Mumbajus), leidžia filmus hindi kalba, tačiau kiekviena valstija Indijoje, kokia maža ji bebūtų, turi savo kiną vietine kalba.
Indijoje, - šalyje kur atvirai kalbėti yra sunku, filmai yra vienintelis išraiškos šaltinis. Filmas kalba už grupę žmonių, išreiškia jų sielvartą, nupasakoja ir atvaizduoja jų sunkumus, dažnai "užkoduotomis" užuominomis dainose, šokiuose ir dviprasmiuose dialoguose.
Vietinės kalbos mokėjimas atvers duris į vietinę kultūrą, filmus bei muziką.
Vietinėmis kalbomis jūs galėsite pasikalbėti su rikšos vairuotojais, tarnaitėmis, daržovių prekeiviais, kaimo žmonėmis ir sužinoti apie gyvenimą Indijoje iš vietinių lūpų.
2) INDIJOS ISTORIJA SU BRITŲ IMPERIJA
 |
| Britų Imperija (Walter Crane žemėlapio nuotrauka) |
Tam, kad galėtumėme geriau suprasti taip, kaip žmonės mąsto, iš kur atėjo vieni ar kiti papročiai ir nacionaliniai kompleksai, turėtume išmokti nors truputį istorijos.
Daugelyje filmų ir pasakojimų, indai dažnai kalbės apie istorija su:
1) Mogolų Imperija (kuri įtakojo Indiją visais persiškais islamiškais būdais);
2) Britų Imperija
3) INDIJOS KINO ISTORIJA
Bolivudas turi šimtinę istoriją Indijoje. Pirmasis tylus filmas hindi kalboje ( režisieriaus Dadasahėbo Phalkės "Radža Hariščandra" ) buvo išleistas 1913 - aisias metais Bombėjuje.
Indijoje Bolivudas vaidina labai svarbią rolę.
Šalyje, kurioje raštingumo lygis 1911-aisiais buvo tik 6% (dabar 74.04%) filmai buvo vienintelis švietimo šaltinis.
Indiško filmo temos dažnai sukdavosi apie:
 |
Iš filmo "Acchut Kanya"
("Nepaliečiama mergina" - 1936
|
1) įvairius socialinius sunkumus (kastos sistema ir klasės nelygybė);
2) gyvenimas sudėtingoje šeimos hierarchijoje (gyvenimas viename name su uošviais, svainėm, svainiais ir jų vaikais);
3) moters padėtis Indijos visuomenėje;
4) įvairias istorines ir mitologines temas iš šventųjų raštų bei Mogolų imperijos istorijas;
5) moraliniai filmai apie tai kas yra gera ir bloga (pvz.: vogti yra blogai, nepadėti giminaičiams yra blogai, žeminti moteris yra blogai);
6) religinių skirtumų temos (15% arba 180 milijonų Indijos gyventojų yra musulmonai ir religinė įtampa visdar yra jaučiama).
Bolivudas, kuris yra Bombėjuje (nuo 1995 metų Mumbajus), leidžia filmus hindi kalba, tačiau kiekviena valstija Indijoje, kokia maža ji bebūtų, turi savo kiną vietine kalba.
Indijoje, - šalyje kur atvirai kalbėti yra sunku, filmai yra vienintelis išraiškos šaltinis. Filmas kalba už grupę žmonių, išreiškia jų sielvartą, nupasakoja ir atvaizduoja jų sunkumus, dažnai "užkoduotomis" užuominomis dainose, šokiuose ir dviprasmiuose dialoguose.
 |
| Šarmila Tagor ir Rajėš Khanna - populiari aktorių pora (nuotrauka iš www.santabanta.com) |
Filmai Indijos liaudžiai yra ir pramoga, ir švietimas.
Indai mintinai mokosi mėgstamus dialogus, dainas bei šokius, ieško filmuose įkvėpimo ir paguodos, cituoja filmuose girdėtas frazes bei kopijuoja aktorių rengimosi stilių.
Kiekvienas Bolivudo filmas - tai įspūdingas miuziklas su septyniomis ar aštuoniomis dainomis bei šokiais.
Daugelis ankstesnios kartos indų nežiūri vakarietiškų filmų, ne todėl, kad nesupranta angliškai, ir ne todėl, kad filmai yra nerodomi kino teatruose ar netransliuojami per televiziją, tačiau todėl, kad jiems yra neįdomios vakarietiškuose filmuose atvaizduojamos "problemos" ir "kovos".
Holivudo filmas neparodys jaunos indų marčios gyvenimo naujuose namuose ir jos ginčų su uošve, arba meilės istorijos tarp dviejų meilužių iš skirtingų kastų (nors "Romeo ir Džuljeta" arba net "Titanikas" yra geras indiškos dramos pavyzdys).
Holivudo filmas neparodys jaunos indų marčios gyvenimo naujuose namuose ir jos ginčų su uošve, arba meilės istorijos tarp dviejų meilužių iš skirtingų kastų (nors "Romeo ir Džuljeta" arba net "Titanikas" yra geras indiškos dramos pavyzdys).
 |
| Rajėš Khanos sena fotografija |
Taigi, kodėl yra svarbu išmokti apie Bolivudą ir ypatingai apie jo aktorius?
Nes žmonės pastoviai kalba apie aktores ir aktorius, nelyg jie būtų kokie dievai: "Graži kaip Mumtaz", "Kirpčiukai kaip pas Sadhaną", "Kalba kaip Hėma Malini", "Akys kaip pas Šridėvi", "Šoka kaip Govinda", "Balsas, kaip pas Kišor Kumar", "Aukštas kaip Amitabh Bačhan", "Mikčioja kaip Šah Rukh Khan", "Plona kaip Kangana Renot", "Žavus kaip Davinder", "Patrauklus kaip Rajėš Khanna".
Iš pradžių aš nežinojau Bolivudo aktorių ir jų vardų, taigi nesuprasdavau šių palyginimų, tačiau žmonės naudojo šiuos palyginimus (ne tik su manimi, bet ir televizijos pokalbių laidose) taip dažnai, kad man pasirodė, tarsi aktoriai yra svarbi gyvenimo dalis ir aš turiu juos "iškalti", kaip iškaliau kai kuriuos hindi žodžius.
Nes žmonės pastoviai kalba apie aktores ir aktorius, nelyg jie būtų kokie dievai: "Graži kaip Mumtaz", "Kirpčiukai kaip pas Sadhaną", "Kalba kaip Hėma Malini", "Akys kaip pas Šridėvi", "Šoka kaip Govinda", "Balsas, kaip pas Kišor Kumar", "Aukštas kaip Amitabh Bačhan", "Mikčioja kaip Šah Rukh Khan", "Plona kaip Kangana Renot", "Žavus kaip Davinder", "Patrauklus kaip Rajėš Khanna".
Iš pradžių aš nežinojau Bolivudo aktorių ir jų vardų, taigi nesuprasdavau šių palyginimų, tačiau žmonės naudojo šiuos palyginimus (ne tik su manimi, bet ir televizijos pokalbių laidose) taip dažnai, kad man pasirodė, tarsi aktoriai yra svarbi gyvenimo dalis ir aš turiu juos "iškalti", kaip iškaliau kai kuriuos hindi žodžius.
4) SIUVIMAS
Indijoje drabužiai yra siuvami visiems individualiai. Ant kiekvieno "kampo" - po medžiais, sėdi siuvėjai su "Singer" mašinomis. Sariai ir sarių "palaidinės", indiški kostiumai bei vyrų kelnės ir marškiniai yra siuvami siuvėjų.
Siuvimas yra gan pigus - pasisiūti vieną indišką kostiumą (salvar - kamyz) moterims kainuos apie penkis eurus).
Siuvimas yra gan pigus - pasisiūti vieną indišką kostiumą (salvar - kamyz) moterims kainuos apie penkis eurus).
 |
| Pardavėjas siuvimo prekių parduotuvėje |
Taigi, tam kad pasisiūti "salvar - kamyz" arba sarį, reikės susirasti gerą pigią audinių parduotuvę ir nusipirkti tinkamą audinį. Tam, kad nusipirkti tinkama audinį, reikia išmanyti apie skirtingus audinius:
1) medvilnė (kaip ji atrodo ir kokiam orui ir progomis ji yra tinkama);
2) sintetika (kaip atskirti gerą ir blogą (pigią ir brangią) sintetiką, taip pat pusiau sintetinius audinius);
3) brokatas (tikras ir netikras);
4) šilkas (tikras ir netikras, Varanasio ar čandėrio);
5) vilna (tikra ar netikra)
6) džiutas (Kalkutoje galima nusipirkti džiute sarių - storų ir tinkamų žiemai)
7) satinas (yra tikras ir netikras)
Po to, kai jūs išmokstate apie skirtingus audinius, dar bus daugybė informacijos apie siuvinėjimą ir dažymą, tikrus ir netikrus, pigius ir brangius, originalius ir neoriginalius, geros ir blogos kokybės, to ar ano miesto spausdinimo motyvus ir dažų kokybes.
 |
| Vilnonės skaros motyvas |
Taip pat praverčia žinoti:
1) ar drabužis yra tinkamas vasarai, žiemai ar monsūnui
2) ar spalva yra tinkama jūsų amžiui ir padėčiai, taip pat jūsų kūno spalvai
(našlės ir vyresnės moterys dėvi šviesias spalvas, jaunos ir jaunavedės dėvi ryškias spalvas, kaip raudona ar rožinė; šviesios moterys dėvi tamsias ryškias spalvas, o tamsios - šviesias "ramias" spalvas.)
(našlės ir vyresnės moterys dėvi šviesias spalvas, jaunos ir jaunavedės dėvi ryškias spalvas, kaip raudona ar rožinė; šviesios moterys dėvi tamsias ryškias spalvas, o tamsios - šviesias "ramias" spalvas.)
3) ar drabužis yra tinkamas nešioti namuose, ar svečiuose, ar vestuvėse.
(namuose dėvimi drabužiai yra lengvi medvilniniai ir "patogūs"; kai norima išeiti iš namų į prekybos centrą arba į svečius, dėvima brangesnį kostiumą su daugiau spalų, motyvų ir "padabinimų", vestuvėse dėvima sunkius ir "žibančius" , ryškius drabužius.)
(namuose dėvimi drabužiai yra lengvi medvilniniai ir "patogūs"; kai norima išeiti iš namų į prekybos centrą arba į svečius, dėvima brangesnį kostiumą su daugiau spalų, motyvų ir "padabinimų", vestuvėse dėvima sunkius ir "žibančius" , ryškius drabužius.)
Nuėjus pas siuvėją su audiniais kartais gali būti sunku jam paaiškinti koks dizainas pageidaujamas: koks turėtų būti kaklas, rankovės, ilgis bei plotis.
Taip pat reikia žinoti kiek audinio pirkti - pavyzdžiui, 1.5 m kamyzui/palaidinei ir 2.5m salvarui/kelnėm).
Aš iš pradžių nieko nežinojau apie audinius, tačiau per laiką, įsiminiau.
5) INDIŠKAS MAISTAS
 |
| "Slėgio viryklė - Wikipedia" |
Jeigu jūs tapsite namų šeimininke ar marčia Indijoje, Indiškos virtuvės išmanymas pravers.
Žinoma, Indiška virtuvė yra labai įvairi skirtingose valstijose. Pagrindinės "virtuvės" galbūt būtų tokios:
1) Pandžabo virtuvė - riebaluotas sunkus maistas iš Pandžabo valstijos Indijoje ir Pakistane
1) Pandžabo virtuvė - riebaluotas sunkus maistas iš Pandžabo valstijos Indijoje ir Pakistane
2) Bengalų virtuvė - maistas, kur naudojama daug žuvies ir jūrų gėrybių
3) Vegetarinė virtuvė - maistas, kur nenaudojama jokia mėsa, žuvis ir net svogūnai bei česnakai
4) Islamiška virtuvė - halal aviena, vištiena ir įspūdingos duonos bei ryžiai - Afghanistano ir Persų viruvė.
5) Bombėjaus virtuvė - maistas gaminamas ir parduodamas Bombėjuje, jūros gėrybės.
6) Pietų Indijos virtuvė - dosa, vada, ryžiai, kokosas ir sambar - valgomi ant palmių lapų rankomis
7) Biharo virtuvė - duonos pagamintos iš sattu miltų.
8) Radžastano virtuvė - vandeningi lęšiai su cukrumi, įspūdingi saldumynai ir keisti marinatai.
8) Radžastano virtuvė - vandeningi lęšiai su cukrumi, įspūdingi saldumynai ir keisti marinatai.
Yra daug daugiau įvairių "virtuvių" Indijoje, apie kurias aš esu negirdėjusi, tačiau jų išmanymas, gali praversti.
Svarbiausi dalykai Pandžabo "virtuvėje" (mano uošvių) yra šie:
1) Išmokti pagaminti duonas: roti, čapatį ir parathą. Tam, kad pagaminti apskritą rotį, reikia praktikuotis tešlos voleliu (pastry roller).
2) Išvirti skanius ryžius
2) Išvirti skanius ryžius
3) Pagaminti tarką (indiškas "salsa" padažas iš pomidorų, dedamas į VISUS patiekalus kaip pagrindas, kuris sugeria sausius prieskonius)
4) Išmokti naudotis slėgio virykle. Joje bulvės ir pupelės išverda per 10-15 minučių.
6) ŠVENTĖS
Gyvenant šalyje ir nesuprantant švenčių, gali būti problematiška. Ar tai yra džiugi šventė, ar paminėjimas, ar šeimos šventė, ar visuotinė?
Ten kur mes gyvename, netoli sostinės Delio, švenčiamos yra šios šventės:
 |
| Divalio pūdža |
1) Diwali (Divalis) - šviesų šventė, garbinama Lakšmi - turto ir gerovės deivė;
2) Durga Puja (Durga Pūja) - garbinama deivė Durga;
3) Lohri (Lori) - pandžabių šventė, kurioje yra švenčiama ilgiausia naktis (sausio mėn.), taip pat cukrranendrių derlius;
4) Holi - spalvų šventė, asocijuojama su dievu Krišna
5) Raksha Bandan (Rakša Bandan) - kur seserys broliams užriša ant riešų apyrankę - kaip apsaugos ir draugystės simbolį.
6) Eid (Ydas) - musulmonų šventė, kur yra švenčiama Ramadano pasninko pabaiga.
7) Ganesh Chaturthi (Ganeš Čaturti) - šventė švenčiama peitų Indijoje, kur garbinamas dievas Ganėšas
 |
| "Deivė Radha švenčia Holi" (Victoria Albert Museum) |
Dvi kitos labai svarbios šventės yra sausio 26-ąją - Indijos Respublikos diena ir rugpjūčio 15-ąją - Nepriklausomybės diena.
7) DEIVĖS IR DIEVAI
 |
| Dievas Krišna |
Indijos šventraščiai - tai milijonai pasakojimų ir mitų apie įvairius deives ir dievus, jų draugystes ir mūšius. Šie mitologiniai pasakojimai ir juose mininų dievų gausa yra tokia didelė, kad yra lengva juose susipainioti ir pamiršti.
Tačiau studijuoti indų dievus bei deives yra gan naudinga, nes žmonės dažnai juos naudoja kaip palyginimus, pavyzdžiui: "Juodas kaip Krišna" (Krišna buvo labai tamsaus gymio, todėl buvo "nuspręsta" , kad bus daug "padoriau" jo odą atvaizduoti žydra spalva.), "Valgo sviestą kaip Krišna", "Naivus kaip karvė", "Stipri kaip Draupati", "Baisus kaip Ravanas" ir t.t.
Kiekvienas dievas ir deivė turi savo atvaizdą ir tam tikrą simboliką. Pavyzdžiui, pamatę pelę, žiurkę arba dramblį, žmonės automatiškai galvos apie Ganešą, pamatę gyvatę - apie Šiva, karvę, fleitą arba povą - apie Krišną, tigrą ar liūtą - apie Durgą, beždžionę - apie Hanumaną ir pan.
